5.29. James White ,,Kosminė ligoninė”
Perskaičiau
Pamatė skaitytoja, kad yra ir be ,,Sostų žaidimo” serijos lietuvių kalba išverstų kitų George R.R. Martin kūrinių, ir nieko nelaukusi nuėjo į biblioteką ir pirmąsyk gyvenime nuėjo prie Pasaulinės fantastikos Aukso fondo knygų. Vieną norėtą rado, kitos nerado. Bet nenusiminė. … Skaityti toliau
J.M.G. Le Clezio "Dykuma", arba Kapstymasis po smėlį
Rima
Nobelio laureato Jean-Marie Gustave Le Clezio romanas "Dykuma" man buvo kaip kapstymasis po tos aprašomosios dykumos smėlį. Kapstaisi, kapstaisi, rodos, tuoj prisikasi prie esmės, ir viskas vėl subyra smėlio smiltelėmis ir pasislepia.
Saulius Tomas Kondrotas "Žalčio žvilgsnis", arba Romanas, kuris nėra romanas
Rima
Tinklaraštis atostogauja, bet aš ne. Nelabai yra laiko ne tik rašymui, bet ir skaitymui. Sauliaus Tomo Kondroto romanas "Žalčio žvilgsnis" - jau senokai skaityta ir ant rašomojo stalo seniai laukianti knyga.
650(70) Danas Sėlis “Provincijos detektyvas”
Salomėja
Danas Sėlis “Provincijos detektyvas” Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems). Mano komentarai: Nei mane traukia lietuviško knygos, nei vienintelis skaitytas atsiliepimas viliojo, nei viršelis ar pavadinimas kažkuo patrauklūs, bet ėmiau ir perskaičiau. Dar pagalvojau, kad nors ir ne visos “Tyta […]
Fan Art: “Eleanor and Park” Rainbow Rowell
knygulentyna
Štai keletas man patikusių “Eleonoros ir Pako” piešinių (fan art). Vis dar stebiuosi kaip kai kurie žmonės moka gražiai piešti… Aš šiame reikale tikra nevykėlė. Šiuos ir dar daugiau piešinių galite rasti google.lt.
Jo Walton. Tarp kitų
betelgeuse
Tarp kitų: [romanas] / Jo Walton. — Vilnius: manoknyga.lt, 2014. — 333, [2] p. — ISBN 978–609–8114–04–1.
Apie vieną kitą kitą ir keletą tarp
Gyvendamas tarp kitų daugiau ar mažiau, betgi vis tiek kliaujiesi jų nuomone. Taip ir aš šįsyk klioviausi Ovidijaus Ruškio, teiginiais, esą romanas „Tarp kitų“ — „knyga, kokių reta. Turiu omenyje, jog nedažnam pavyksta gauti ir Hugo, ir Nebula apdovanojimus bei būti nominuotam World Fantasy Award’sams. <…> Nežinia tik, kodėl kol kas Jo Walton romanui „Tarp kitų“ sunkiai sekasi prasimušti mūsuose. Gal šis tekstas įkvėps vieną kitą…“ Tolesnių pasvarstymų apie knygą, iki jos visos neįveikiau, nė neskaičiau, idant per daug nesužinočiau. Tiesa, procesas neužtruko, istorijos apimtis nėra didelė, romanas perskaitomas per pora vakarų.
Su kai kuriais skaitiniais taip jau nutinka, kad negali imti ir apkalbėti vos užvertęs paskutinį puslapį; juos reikia, tiksliau — norisi, permąstyti, rasti atspirties tašką, nuo kurio pasistūmėjęs galėtum apžvelgti visumą, sudėlioti akcentus. Įdomu, jog šįkart kurį laiką to esminio akcento niekaip negalėjau apčiuopti, kaskart, pabandžius suformuluoti, kuo ši knyga patraukli, apnikdavo neapibrėžtumo jausmas. Kol galiausiai persmelkė netikėtas atradimas: romanas „Tarp kitų“ juk be galo panašus į I. Banks „Širšių fabriką“. Ir netgi ne vien stilistika, pasakojimo maniera, bet ir pačiu turiniu — žaidimai–ritualai, fizinis luošumas, mirties atnašavimas, iliuzijos tikrumas, vienatvė... O „Širšių fabrikas“ ir įsiminė būtent ta buvimo tarp būsena — tarp tikrumo ir įsivaizdavimo, tarp saugumo ir baimės, tarp tikėjimo ir skepsio.
Jo Walton pasakojama istorija lyg ir dramatiška: mergaitė praranda seserį, suluošinama, pabėgusi nuo motinos ieško pagalbos pas tėvą, o šis ją išsiunčia į nesvetingą internatinę mokyklą, kurioje vienintelis prieglobstis — biblioteka. Įdomu, kad romane tasai dramatiškumas nė kiek neakcentuojamas, nesėkmės tiesiog konstatuojamos kaip neišvengiama duotybė. Išgyvenai ir eini tolyn. Pažinti pasaulio. Gyventi.
Romane „Tarp kitų“, pagrindinė veikėja penkiolikmetė Mori taip ir gyvena — tarp kitų. Pirmiausia, tarp knygų. Daugybės, nenusakomos gausybės knygų, stebuklingų, fantastinių pasaulių, kurie iš esmės kuria jos pačios pasaulį. Ar bent jau sklandžiai į jį įsilieja: lavina, ugdo, paaiškina, įkvepia, augina. O skaitytojas gali konspektuoti fantastinės literatūros autorius, jų knygų pavadinimus, pasidėti prie jų pliusiuką ar minuso ženklą, atsižvelgdamas į autorės skonį. Vėliau ima aiškėti, jog Mori kasdienybėje esama ir kitokių kitų — tariamų elfų, dvasių, kerėtojų. Tasai magiškasis pasaulis toks įprastas ir kasdieniškas, kaip dantų valymasis prieš miegą. Magija mergaitės neištinka, ji yra jos pačios dalis, ji tiesiog yra ir klausimai apie magijos, elfų (ne)tikrumą Mori kamuoja tik tiek, kiek apie juos reikia paaiškinti to nepatyrusiems žmonėms. Nes Mori gyvena tarp — tarp šiapus ir anapus. Skaitydamas knygą pamažu grimzti į kažkokį netikrumo liūną, kol galiausiai imi spėlioti, ar tik nebūsi autorės apgautas, ar tik nepaaiškės, kad tai jautrios mergaitės pramanai... Ogi tikrumas taip ir neaplanko, perskaitęs knygą taip ir lieki įsitvėręs to tarp — tarp akivaizdaus tikrumo, dar akivaizdesnės abejonės ir akivaizdžiausio noro tos abejonės nepaisyti... Būtent visi tie tarp, man regis, romane ir yra svarbiausi. Ne kiti.
Jo Walton „Tarp kitų“ nėra įdomi knyga, ne. Jai kur kas labiau tiktų apibūdinimas šilta. Ne, ne taip — šildanti.
Rekomenduotina
Skaitytina
Sudie, vasara
naujosknygos
Rėjus Bredberis
Sudie, vasaraРэй Брэдбери
Лето, прощай
Leidykla: Eksmo, 2014
Kaina: 17,50 Lt
Rėjaus Bredberio „Pienių vynas“ jau seniai pateko į pasaulio literatūros aukso fondą. Po 49-erių metų pasaulį išvydo ir „Pienių vyno“ tęsinys. Romano „Sudie, vasara“ pradžia – tais pačiais 1957 metais, kai į leidyklą atneštas „Pienių vynas“ redaktoriui pasirodė per ilgas, ir R. Bredberiui teko dalies jo atsisakyti. Ilgus metus šis nepublikuotas epizodas gyveno savo gyvenimą, buvo apmąstomas ir perrašomas, kol galiausiai virto savarankišku romanu, paskutiniuoju R. Bredberio kūriniu, jo atsisveikinimu su skaitytojais.
Daglui Spoldingui sukanka keturiolika. Jis ir jo draugai stebi besibaigiančią savo vaikystę, konfliktuoja su senatve. Augti jie nenori. Vaikų gyvenimas toks tobulas – negalima leisti, kad jis pasibaigtų. Negalima leisti, kad vasarą pakeistų ruduo, o gyvenimą – mirtis. „Yra vasarų, kurios nenori baigtis“, sako autorius.
„— Tai sustabdykim juos! Mes jau žinom, kad namiškiai verčia mus augti, moko mus meluoti, apgaudinėti, vogti. Karas? Puiku! Žudynės? Nuostabu! Mums niekada nebus taip gera kaip dabar! Jei suaugsim, pavirsim plėšikais ir būsim nušauti, ar dar blogiau — jie privers apsivilkti švarką, pasirišti kaklaraištį ir įkiš į Pirmąjį valstybinį banką už žalvarinių grotų! Mums reikia nustoti augti. Pasilikti tokio amžiaus kaip dabar. Suaugti? Cha! Tada teliks vesti ką nors, kas spiegs ant tavęs! Tai ką, priešinamės?“
5.28. Marcelijus Martinaitis ,,Mes gyvenome”
Perskaičiau
,,Matyt, yra tokie gyvenimo, būties elementai, iš kurių susideda asmuo, asmenybė. Svarbiausios yra tos vietos, kur pirmą kartą praregėjai, išgirdai, supratai, įsiminei. Štai kodėl visą gyvenimą bent mintimis vis grįžtama ir grįžtama į savo jau nesamą gimtinę.” Marcelijus Martinaitis mirė … Skaityti toliau
Nosferatu, ko tyli?
Nosferatu
Nes sėdžiu Anglijoj ir rankioju knygas. Karšta ir čia, bet gal ne taip. Taip, kai kurių knygų po porą kopijų - lauktuvės. Kitų kas nors šiaip užsiprašė. Likusios, žinoma, mano.
arbatlaikis [poetinis]
Jurga Mandrijauskaitė
![arbatlaikis [poetinis]](http://www.g-taskas.lt/wp-content/themes/arthemia-premium/functions/timthumb.php?src=https://farm3.staticflickr.com/2933/14548035099_6c8780ebef_n.jpg&w=175&h=&zc=1&q=90)
„Poetry is what happens when nothing else can“
[Charles Bukowski]
Vasarojant nesinori imtis jokių rimtų darbų, sudėtingų knygų, o juo labiau – rašyti joms apžvalgas. Mano arbatos ...
Skaityta.lt (©) 2001-2016. Visos teisės saugomos. Platinti puslapyje publikuojamas apžvalgas be skaityta.lt ir/arba autorių sutikimo NEETIŠKA IR NETEISĖTA. Dėl medžiagos panaudojimo rašykite el.paštu skaityta@skaityta.lt .